Už švietėjišką, kultūrinę veiklą pristatant žydų bendruomenės istoriją Kelmės krašte, už pastangas įamžinti Holokausto aukų atminimą, už įsiklausymą, ką pasakoja išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas ir leidinio „Idėjos dirbant su projekto „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“ parengimą – tokią padėką pelnė LR Švietimo ir mokslo ministerijos bei Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus organizuoto nacionalinio mokinių konkurso „Jie gyveno greta mūsų“ laureatai Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos mokiniai ir jų mokytojai.
Kelmės Jono Graičiūno gimnazistams ir mokytojams visada rūpėjo krašto praeitis, žydų, kurie buvo mūsų senelių ir prosenelių kaimynai, tradicijos, papročiai, kultūra, likimas. Daug dirbama, kad būtų įamžintas Holokausto aukų atminimas, kad būtų prisiminti ir pagerbti tie, kurie Antrojo Pasaulinio karo metais gelbėjo žydus. Įvairia veikla ugdoma mokinių atsakomybė, tolerancija, kritinis mąstymas, puoselėjama demokratija, humanizmas.
Gimnazijoje įkurtas Tolerancijos centras. Nemažai padirbėta, kad spaudoje, internete atsirastų publikacijų, reportažų, nuotraukų apie mūsų bendrapiliečių žydų gyvenimą. Kelmės krašto muziejaus surengtoje parodoje „Žydų gyvenimą Kelmės krašte menančios vietos“ eksponuoti ir mūsų gimnazistų darbai. Dalyvauta Atminties namų skelbtuose konkursuose, gimnazistė Kristina Garalevičiūtė (dabar žurnalistė), parašiusi apybraižą „Žydo Josefo ben Jakovo istorija“ apie išgelbėtą žydų berniuką pelnė antrąją vietą, kartu – ir kelionę į Krokuvą. Savo įspūdžius, išgyvenimus pamačius mirties fabriką Aušvicą Kristina aprašė mokyklos ir rajono laikraštyje. O jos apybraiža gimnazijos leidybos centre išleista atskira knygele.
Dar 2003 m. metais kartu su Kelmės krašto muziejumi J.Graičiūno gimnazijos mokiniai įgyvendino projektą „Mokomųjų priemonių apie Kelmės krašto žydų bendruomenę parengimas“. Surengtos kraštotyros ekspedicijos, bendrauta su tragiškus Antrojo Pasaulinio karo įvykius atmenančiais žmonėmis. Šio projekto rezultatas – parengtas mokomųjų priemonių rinkinys mokykloms: knygelė, skaidruolių rinkinys ir kompaktinis diskas „Žydų bendruomenės gyvenimo pėdsakai Kelmės krašte“. Gimnazistai išvertė šio projekto medžiagą į anglų ir rusų kalbas.
Skaudu, kad visų miestelių žydų bendruomenių istorijos baigiasi vienodai – Holokaustu…
Kas atsitiko žmonėms, jei buvo Holokaustas? Kas įvyko Kelmėje, kur kartu gyveno lietuviai ir žydai, vokiečiai ir rusai? Kur vos kelių kilometrų plote buvo melstasi katalikų ir liuteronų bažnyčiose, dviejose sinagogose, cerkvėje? Kas atsitiko tuomet, prieš 70 metų žmonėms, jei buvo tokia Katastrofa ir ką gali padaryti šiandien jaunoji karta, kad to niekad nebebūtų?
Svarbu išmokti istorijos pamokas ir jausti atsakomybę už šiandienos Lietuvą. Įsiklausyti į Kelmėje gimusio, karo metais kilnių lietuvių išgelbėto rašytojo Icchoko Mero žodžius kvietė Kelmės gimnazistai, pristatydami baigiamajame konkurso „Jie gyveno greta mūsų“ renginyje savo veiklą.
[flashvideo file=wp-content/plugins/flash-video-player/video/menora_pabaiga.flv /]
Gimnazijoje minima Rugsėjo 23-oji – Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Šiemet ji buvo surengta ne tik gimnazijos bendruomenei, bet ir Kelmės krašto visuomenei. Ypač daug medžiagos rengiant šį minėjimą panaudota iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus išleisto kompaktinio disko „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“, minėjime dalyvavo ir savo prisiminimais dalijosi žydų gelbėtojai, kurie minimi diske. Mokiniai parengė istorinius-informacinius stendus. Plačiau apie tai tinklalapyje www.jggimnazija.lt („Holokausto aukoms atminti“, „Gimnazistai sodino medelius“).
Kai Kelmės vidurinėje mokykloje (dabar – J.Graičiūno gimnazija) mokėsi dabartinių gimnazistų tėveliai, būtent jie Kelmės dvaro žvyrduobę, kurioje Antrojo Pasaulinio karo metais buvo šaudomi žmonės, apsodino pušimis. Ištisas miškelis paminklu ten žaliuoja…
Dabartiniai gimnazistai pratęsė tradiciją rūpintis šia vieta – 2011 metų pavasarį jie tvarkė Holokausto aukų kapus Kelmėje, o rugsėjo mėnesį pasodino ten septynias tujas ir šimtą eglių. Mokiniai šiam kilniam darbui rado rėmėjų – jiems padėjo girininkija. Jaunuolių mintys apie tai – laidoje „Aš kaip maldą tariu…“, kurią parengė Kelmės televizija, jos ištrauka čia.
[flashvideo file=wp-content/plugins/flash-video-player/video/labas_is_kelmes.flv /]
Kad geriau suprastų kitą tautą, kitą kultūrą, jos tradicijas, gimnazistai lankosi Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejuje, Tolerancijos centre, didelį įspūdį jiems paliko paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“.
Muziejaus išleistas to paties pavadinimo kompaktinis diskas paskatino gimnazijos mokytojus ir mokinius parengti ir gimnazijos leidybos centre išleisti leidinį „Idėjos dirbant su projekto „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“ medžiaga“ – jame publikuojama mokytojų ir mokinių patirtis, kaip panaudoti kompaktinį diską ugdant atsakingą, jautrų, tolerantišką, gerbiantį kitas tautas ir kultūras žmogų.
Leidinys sudarytas iš septynių skyrių: istorijos, pilietiškumo ugdymo, etikos, lietuvių kalbos pamokų idėjos, integracijos galimybės dėstant Holokausto temą, renginio scenarijus, pamokų, renginių, veiklos nuotraukos.
Visų pamokų idėjų skyriuose – pamokų aprašymai (rekomendacijos, tikslai, uždaviniai, priemonės, šaltiniai, rekomenduotini namų darbai). Pateikiamos užduotys pamokų metu stebint vaizdo filmus, klausimai diskusijoms. Istorijos pamokų skyriaus prieduose – užduotys, klausimai, nagrinėtini dokumentai, istoriniai šaltiniai.
Istorijos pamokų idėjų skyriuje pateikiami mokinių darbai: esė, rašiniai, iliustracijos, skaidrės pagal Haimo Heferio žodžius, skaidrės apie Pasaulio Tautų Teisuolius ir kt.
Pilietiškumo ugdymo pamokų idėjų skyriuje pateikta ir medžiaga diskusijai „Teigiami ir neigiami nacionalizmo bruožai“.
Lietuvių kalbos pamokų idėjų skyriuje nagrinėjama pasaulinio garso žydų kilmės rašytojo, buvusio Kelmės gimnazijos mokinio Icchoko Mero kūryba – romanas „Lygiosios trunka akimirką“. Prasmingi yra kompaktiniame diske „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“ publikuojami šio rašytojo liudijimai. Beje, J.Graičiūno gimnazijos bendruomenės iniciatyva aikštė Kelmėje šalia gimnazijos pavadinta Icchoko Mero vardu, aikštėje pastatyta K.Bimbos sukurta skulptūra „Šachmatai“ minėto romano motyvais.
Lietuvių kalbos pamokų idėjų skyriuje publikuojami mokinių rašiniai, esė, iliustracijos I.Mero romanui „Lygiosios trunka akimirką“.
Skyriuje „Integracijos galimybės dėstant Holokausto temą“ pateikiama santrauka, kaip galima dešimtoje klasėje integruoti istorijos, etikos, pilietiškumo ugdymo, lietuvių kalbos, menų dėstymą naudojant kompaktinio disko „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“ medžiagą. Visų dalykų tikslas bendras – pajusti, užjausti, išgyventi, mokytis būti piliečiais, tačiau susitarti svarbu, nes naudojant kompaktinį diską reikia nesikartoti, jausti saiką, ribas, primygtinai nepiršti nuomonės…
Skyriuje „Renginio scenarijus“ pateikiamas „Atminties pamokos“, skirtos Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienai, aprašymas. Ją rengė gimnazistai ir jų istorijos mokytojai.
Paskutiniame knygos skyriuje publikuojamos nuotraukos iš istorijos, lietuvių kalbos pamokų, Atminties pamokos, Holokausto aukų kapinių Kelmėje tvarkymas.
Leidinys „Idėjos dirbant su projekto „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“ medžiaga“ – bendras mokytojų ir mokinių darbas. Kalbėjimas ne tik apie Katastrofą, bet ir apie gerumą, kuris neturi tautybės, apie patį didžiausią pasiaukojimą ir atsakomybę. Mokymasis suprasti, kad nėra nieko brangesnio už gyvybę, baisesnio – už nemąstančią minią, kuriai kažkas diriguoja, mokymasis pasidžiaugti ir pasididžiuoti kitų gerais, kilniais darbais ir būti pasiryžusiems visiems padėti.
Pateikiame keletą ištraukų iš šio leidinio, iš mokinių rašinių.
Reda Gerčaitė:
Kiekvienas patirtas ar pamatytas įvykis mus paveikia skirtingai, tačiau tokio masto tragedija, kaip Holokaustas, sukrėtė mus visus. Sunku suprasti, kaip galima teigti, jog kitos religijos, kitai etninei grupei ar rasei priklausantis žmogus yra prastesnis – net ne žmogus? Kalbėję filme įvykių liudininkai prisimena ne tik patirtą siaubą, bet ir žmonių, su kuriais augo, draugavo, išdavystes. Išdavikai pamynė pačias svarbiausias vertybes: žmogiškumą, nuoširdumą, supratingumą – ir stojo į žiaurių kankintojų, okupantų gretas. Baisu, kai žmogaus gyvybė tampa tokia pigi…
Loreta Sungailaitė:
Pamačius filmą, mane apėmė liūdesys ir gailestis tiems, su kuriais buvo taip nežmoniškai pasielgta. Žmones kankino ir žudė be jokios priežasties… Žmonių (jei taip galima juos pavadinti) žiaurumas man kelia siaubą. Nesuvokiu, kaip galėjo suaugęs vyras, pats turintis šeimą, pakelti ranką prieš nekaltą kūdikėlį…
Galime kaltinti .Hitlerį, kuris buvo didžiausias šių žiaurumų kaltininkas, bet man norisi paklausti: jei jis nebūtų gimęs, gal taip Europoje nebūtų nutikę? Vis dėlto abejoju, ar galima kaltinti vien jį. Jeigu ne tūkstančiai palaikančiųjų, pritariančių ir vykdančių, jokia jėga nebūtų privertusi žmones virsti žvėrimis…
Nieko nėra baisiau už nemąstantį, buką, praradusį žmogišką veidą robotą, kurio vienintelis instinktas paklusti ir žudyti.
Kristina Sungailaitė:
Žiūrint filmą man įsiminė vienas epizodas, kai moteris pasakojo, kad pas ją atėjo mažas žydų berniukas ir paprašė jį priimti ir apsaugoti, kad nenužudytų. Ta moteris jį nuramino, tačiau neįsileido, nes ir jos šeimai būtų grėsęs sušaudymas. Aš jos negaliu teisti, bet vis tiek tai labai žiauru.
Susimąsčiau apie patirtus karo metais žiaurumus ir supratau, kad dabar, kai reikės kam nors mano pagalbos, nesvarbu, kas tas žmogus bebūtų – būtinai jam padėsiu…
Dovilė Grišiutė
Ši pamoka man sukėlė daug emocijų. Pirmiausia aš supykau dėl to, kad buvo tiek daug žmonių, kurie nesuprato, kad žudyti kitus – baisus nusikaltimas. Kuo galėjo nusikalsti maži vaikai, moterys, seneliai? Kas jiems davė teisę bausti nekaltus žmones? Bet išgirdus I.Mero žodžius, apėmė džiaugsmas ir pasididžiavimas, kad mano gimtojoje Kelmėje atsirado bebaimių ir kilniaširdžių žmonių, kurie visiškai svetimą vaiką apsaugojo, o dabar mes turime puikų rašytoją, garsinantį visame pasaulyje Lietuvą, taip pat ir mano Kelmę.
Julija Skardžiūtė:
Ant ko laikosi pasaulis?
Ant jautrių, visad pasiruošusių tave apglėbti motinos rankų?
Jis laikosi ant tų, kurie išdrįsta pasipriešinti visuomenės sukurtiems stereotipams, diktatūroms, kurios siekia palaužti žmonių sielas ar valdyti mus kaip lėles…
Jis laikosi ant žmonių, kurie nebijo padėti viskuo nusivylusiam, kurie drįsta ištiesti ranką tam, kuriam visi kiti draudžia ją ištiesti. Žmonių, kurie nebijo rizikuoti savo gyvenimu, savo artimaisiais, savo ateitim tik tam, kad peržengtų uždraustą ribą ir galėtų išgelbėti kitą, kuris kartais gali būti net nepažįstamas.
Pasaulis laikosi ant žmonių, kuriems visi lygūs, kurie toleruoja kitokius…
Pasaulis laikosi, sukasi, tiesiog yra dėl gerų žmonių širdžių…
[nggallery id=6]