1991 m. sausio pradžioje Lietuvos nepriklausomybei buvo iškilęs mirtinas pavojus – sovietų sąjunga ruošėsi perversmui mūsų valstybėje: sovietų armijos desantininkai rengėsi šturmuoti valstybinius pastatus Vilniuje, įplieksti nesantaiką tarp gyventojų ir sužlugdyti nepriklausomą Lietuvą. Žmonės iš visos Lietuvos pradėjo plūsti į Vilnių ginti savo šalies laisvės – beginkliai stojo prieš tankus, įrodė, jog meilė Tėvynei, viltis, laisvės troškimas yra daug stipresni už bet kokią agresiją. Tuo metu visų širdys plakė vienu ritmu, degė viena ugnimi.
Sausio 13-oji – tai diena, skirta atminti žmonių drąsą, pasiaukojimą. Ji skirta laisvės gynėjams, kurie už rankų susikibę prie televizijos bokšto, prie Parlamento dainavo dainas, kurie buvo sužeisti, kurie vardan Lietuvos tądien paaukojo savo gyvybes.
Šią dieną Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos langus apšvietė žvakių liepsnelės. Ugnis simbolizuoja šviesą, gyvybę, teisingumą, primena laužus, kurie tapo vienybės simboliu lemtingų dienų išvakarėse. Ši pilietinė iniciatyva, kurią Lietuvoje organizuoja Tarptautinė istorinio teisingumo komisija, vadinasi “Pergalės šviesa”. Visa mokyklos bendruomenė galėjo stebėti vaizdo įrašus, kurie dar kartą leido susimąstyti apie lemtingą kovą dėl nepriklausomybės.
Sausio 13-oji nebuvo vienintelė rezistencijos diena Lietuvos istorijoje – mūsų šalies žmonės priešinosi okupantams ir anksčiau. Norint priminti laisvės troškimo, meilės Tėvynei galią, mokykloje eksponuojama fotomenininko Klaudijaus Driskiaus paroda „Laisvųjų testamentai”. Joje nuotraukomis ir pasakojimais įamžinti Lietuvos partizanai, 1945-1958 pasipriešinę sovietinei okupacijai. Paralelinė parodos dalis – tekstai, nukeliantys į praeitį. Juose buvę partizanai, kurių dabartines nuotraukas matome parodoje, pasakoja apie praeitį, kada jie, anot parodos anotaciją parengusio Vytauto Ališausko, buvo kariai arba bent karo dalyviai. „Savo visą gyvenimą jie atidavė Lietuvai. Paprasčiau sakant – mums“, – teigia V. Ališauskas. 2018 m. fotografas K. Driskius kartu su disidentu Antanu Terlecku išleido knygą “Laisvųjų testamentai / Lietuvos partizanų ir ryšininkų portretai”, kurioje yra dar daugiau autentiškų pasakojimų ir archyvinių nuotraukų.
Gimnazijoje vykusi „Pergalės šviesos“ pilietinė iniciatyva, istorijos ir pilietiškumo pamokos, skirtos prisiminti 1991-ųjų sausio įvykius ir juose dalyvavusius žmones, parodos „Laisvųjų testamentai“ eksponatai primena, kad Sausio 13-osios laisvės gynėjai, pokario partizanai yra tie žmonės, kurie įkvepia vilties, drąsos, padeda jaunuoliams suprasti, kokia svarbi yra laisvė, Tėvynė. Veiklos mokykloje primena apie nepriklausomybės kovotojus, leidžia jiems toliau gyventi mūsų atmintyje, iš jų mokytis.
Amira Lindaitė
