Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos bendruomenė paminėjo iš Kelmės kilusio rašytojo Icchoko Mero gimimo metines – 2024 metų spalio 8-ąją jam būtų sukakę 90 metų.
Gimnazijos TV transliavo informacinę medžiagą apie I. Merą ir jo kūrybą, apie visuomeninę, diplomatinę rašytojo veiklą puoselėjant Lietuvos ir Izraelio kultūrinius ryšius – šis darbas buvo įvertintas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos Tūkstantmečio žvaigžde. Gimnazijos bibliotekoje buvo galima pamatyti I. Mero knygų parodą, gimnazistai ir mokytojai susipažino ir su Kelmės krašto muziejaus parengta paroda „Žydų kultūros pėdsakai Kelmėje. Icchokas Meras“.
Pirmų klasių gimnazistams mokytojai Vaida Karabienė, Rasa Skrodenienė ir Svajūnas Klimas surengė integruotas literatūros ir muzikos pamokas apie žmogaus ir kūrėjo laisvę Katastrofos akivaizdoje. Susirinkusiems I. Mero aikštėje mokiniams trumpai pristatytas rašytojo gyvenimas ir kūryba, aptartos aikštėje esančios skulptūros, buvo prisimintas rašytojo ir gimnazijos bendravimas.
Meras, Holokausto metu netekęs savo tėvų ir užaugintas geraširdžių kelmiškių Dainauskų šeimoje, mokėsi Kelmės gimnazijoje, aukso medaliu ją baigė 1953-aisiais. Pirmoji jo knyga „Geltonas lopas“ apie žydų berniuko išgyvenimus antrojo pasaulinio karo metais pasirodė 1960 m., vėliau išleisti romanai „Lygiosios trunka akimirką“, „Ant ko laikosi pasaulis“, „Mėnulio savaitė“, „Striptizas, arba Paryžius–Roma–Paryžius“, „Sara“, novelių rinkiniai „Žemė visada gyva“, „Apverstas pasaulis“, „Stotelė vidukelėj“ – už šią knygą 2005 m. pelnyta Žemaitės premija, kurią teikia Kelmės rajono savivaldybė. I. Mero, kūrusio tik lietuviškai, knygos išverstos į daugiau kaip dvidešimt kalbų, kūryba įvertinta daugybe premijų – Izraelio Prezidento literatūrine premija, Tarptautine atminimo, pagarbos ir meistriškumo Holokausto literatūrine premija, Rafaelio literatūros premija ir kitomis. Įtakingas prancūzų laikraštis „Le Figaro“ I. Mero romaną „Lygiosios trunka akimirką“ pavadino viena geriausių knygų apie Holokaustą, o jos autorių – viena ryškiausių Rytų Europos literatūros asmenybių. Čikagoje, atsiimdamas Lietuvių rašytojų draugijos JAV premiją, rašytojas kalbėjo apie Lietuvos, Kelmės įtaką jo asmenybei, kūrybai: „Kelmė išmokė mane žvelgti į gyvenimą lietuvio akimis ir neužmiršti, kad esu žydas. Kelmė yra mano Lietuva ir mano Jeruzalė“.
Simboliška, kad dabartinės Kelmės J. Graičiūno gimnazijos mokytojų iniciatyva aikštė prie gimnazijos pavadinta rašytojo vardu. 2010 m. aikštės atidarymo ir gimnazijos 70-mečio proga I. Meras visiems, susirinkusiems į šią dvigubą šventę, rašė: „Brangūs, brangūs Bičiuliai, sveikinu su 70-mečiu. Sveikinu jus ir save patį, nes jūsų mokykla juk ir manoji mokykla. Didžiuojuosi, kad nuo šiol mano vardas bus prie pat jūsų, prie mūsų visų gimnazijos slenksčio“. Tais pačiais metais už tragiškųjų XX amžiaus žmogaus patirčių atskleidimą moderniojoje lietuvių prozoje I. Meras pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.
„Man labai brangus ryšys su gimnazija, mokytojais ir gimnazistais“, – rašė I. Meras. Dar 1971-aisiais rašytojas dalyvavo tuometinės Kelmės vidurinės mokyklos literatų būrelio surengtoje kūrybinėje popietėje, paliko autografą jaunųjų kūrėjų metraštyje, lankėsi mokykloje jis ir vėliau atvykęs iš Izraelio į Lietuvą. Ir J. Graičiūno gimnazijos bendruomenė jautė nuoširdų rašytojo dėmesį: biblioteka gavo dovanų jo knygų, beje, ir išverstų į užsienio kalbas, rinkinius, I. Meras džiaugėsi kultūriniu, kūrybiniu gimnazijos gyvenimu, savo tekstų yra atsiuntęs gimnazijoje kasmet leidžiamam mokinių ir mokytojų kūrybos almanachui.
Rašytojo dėka gimnazija užmezgė ryšius su Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejumi: jame organizuotos ekskursijos gimnazistams, gimnazijai dovanotos istorinės knygos. J. Graičiūno gimnazijoje buvo surengtas šio muziejaus išleisto kompaktinio disko „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“ pristatymas mūsų krašto mokytojams ir visiems, besidomintiems istorija. Šiame diske (vėliau ir minėto muziejaus interneto svetainėje) publikuojama įvairi istorinė medžiaga, taip pat ir I. Mero bei jo sesers Janinos atsiminimai buvo akstinas gimnazijos istorikams, lituanistams, etikos mokytojams kartu su mokiniais parengti leidinį apie tai, kaip galima panaudoti šią medžiagą pamokų metu – už šį leidinį, už pastangas įamžinti, pagerbti Holokausto aukų atminimą gimnazijos bendruomenė pelnė Pasaulio tautų teisuolių Onos Šimaitės ir Karlo Plagės premijas. O. Šimaitė, bibliotekininkė, publicistė, garsiausia Vilniaus geto žydų gelbėtoja, bendravo su I. Meru, padarė įtaką ir jo kūrybai.
Meras buvo dėkingas gimnazistams ir jų mokytojams už tai, kad jie rūpinasi Holokausto aukų kapais Kelmėje, kur palaidota nacių nužudyta rašytojo motina Miriam: sutvarko juos pavasarį, uždega žvakes rugsėjo 23-ąją – Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, pasodino ten medelių. Gimnazistams nuoširdi rašytojo padėka buvo labai svarbi, įkvepianti tolesnei veiklai – taip prasidėjo bendradarbiavimas su Tarptautine komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, gimnazijoje įkurtas Tolerancijos ugdymo centras, dalyvaujama svarbiose pilietinėse iniciatyvose.
Bendravimas su I. Meru Kelmės gimnazijos bendruomenei suteikė impulsą labiau gilintis į tragišką mūsų krašto praeitį ne ieškant kaltųjų, o nusilenkiant gelbėtojams, mąstant apie tikrąjį žmoniškumą, kuris atsiranda ir labai paprastuose dalykuose. „Aš kaip maldą tariu pavardes tų žmonių, kurie fašistinės okupacijos metais Kelmėje ir jos apylinkėse slapstė ir gelbėjo keletą žydų vaikų, jų tarpe ir mane. Aš kaip maldą tariu vardus tų žmonių, pažįstamų ar nepažįstamų, kada nors matytų ar neregėtų, kurie visoje Lietuvoje, miestuose ir miesteliuose, kaimuose ir bažnytkaimiuose, nepaisydami žiauraus teroro, gelbėjo pasmerktuosius mirti. Aš kaip maldą kartoju vardus tų žmonių, kurie įvairiose Europos šalyse, apimtose rudojo maro, tiesė pagalbos ir draugystės ranką tiems, kuriuos norėta sunaikinti dvasiškai ir fiziškai,“ – taip apie gelbėtojus yra rašęs I. Meras.
Mero kūrybos nagrinėjimas, jo visai Europai reikšmingas romanas „Lygiosios trunka akimirką“ moko mus suprasti: gyvenime lygiosios trunka tik tą akimirką, kai turime nuspręsti, kieno pusėje esame – tiesos ar melo, prievartos ar žmoniškumo, abejingumo ar užuojautos ir pagalbos… Lygiųjų akimirką turime pasirinkti taip, kad ateityje netektų dėl savo sprendimo gailėtis. Kaip rašė I. Mero kūrybos tyrinėtoja literatūrologė L. Mačianskaitė, bene svarbiausia Icchoko Mero pamoka, kurią mums visiems reikėtų išmokti, tai gyvenimo nuostata, kad reikia kalbėti ne apie kančias, o apie ištvermę, orumą, žmogiškumą ir vidinę laisvę tragiškiausiomis sąlygomis. Tik tokia laisvė gelbsti pasaulį.
Šios I. Mero pamokos, liudijančios didį humanistą ir kūrėją, yra svarbios mums visiems. Kaip mums, kelmiškiams, svarbus žinojimas, kad Kelmė, kaip rašė I. Meras, „visada buvo ir liko, tiesiogiai ar netiesiogiai, savotiškas mano gyvenimo ir kūrybos centras, o Kelmės gimnazija kažkada – mano antrais namais“. Namais, kuriuose stengiamės išmokti pačias svarbiausias gyvenimo pamokas apie Žmogų ir jo dvasios didybę.
Živilė Klimienė,
direktoriaus pavaduotoja
