Sausio 27-oji – Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Tą dieną 1945 m. buvo išvaduota Aušvico koncentracijos stovykla, o 2005 m. Jungtinės Tautos paskelbė šią dieną tarptautine. Nuo 1994 m. kasmet rugsėjo 23-ąją minima ir Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, primenanti 1943 metais sunaikintą Vilniaus getą ir kitas nacių okupacinio režimo Lietuvoje aukas.
Mūsų gimnazijoje jau nuo 2011 metų veikia Tolerancijos ugdymo centras (TUC), kurio tikslai – ugdyti ir puoselėti žmogaus teisių kultūrą bei įamžinti ir nuolat palaikyti gyvą nacių ir sovietinio okupacinių režimų aukų atminimą. Gimnazistai visus mokslo metus aktyviai dalyvauja įvairiose akcijose: rengia Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos minėjimus, mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, tvarko ir prižiūri Holokausto aukų kapus Kelmėje.
Sausio 17 – vasario 3 dienomis Kelmės krašto muziejuje eksponuojama profesorės, Vilniaus dailės akademijos rektorės Ievos Skauronės tapybos paroda „Nežinau kodėl“. Kūriniai skirti Holokausto tragedijai atminti, todėl būtent šią istorijai svarbią dieną – sausio 27-ąją – Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos mokiniai, lydimi mokytojų Irenos Arlauskienės bei Redos Sakalauskienės, kartu su kitais visuomenės atstovais dalyvavo muziejaus surengtame renginyje.
Muziejininkas Rimantas Serva renginio dalyviams priminė tragiškus Europos, o ypač Lietuvos, praeities įvykius. Vėliau renginio svečias ŠMKC „Laiptų galerija“ renginių organizatorius Ričardas Jakutis pristatė dailininkės I. Skauronės parodą, ją trumpai pakomentavo. „Dažnai dailininkai patys klausia žmonių, kokį pavadinimą jie sugalvotų jų paveikslui, ir labai nustemba, nes kiekvienas sugalvoja vis skirtingą. Ir tai yra labai gerai, nes visi meną suvokia labai įvairiai,“ – sakė R. Jakutis. Jis taip pat paskatino susirinkusius į modernaus meno kūrinius pažvelgti giliau ir pamąstyti apie žydų tautos tragediją, į istoriją įsirėžusią kaip žiauriausias nusikaltimas prieš žmoniją.
Parodos pavadinimas „Nežinau kodėl“, pasak pačios autorės, kaip tik ir galėtų kelti klausimus apie grėsmingai pasaulyje augančią politinių konfliktų eskalaciją, prisimenant ir Lietuvos žydų tragedijas, kurių fundamentaliosios žmogiškos egzistencijos priežastys Ievai, kaip ir kitiems, žmogiškumu tikintiems, yra nežinomos (dr. Dalia Karatajienė). Pati dailininkė gyvena skaudžiais Holokausto išgyvenimais: „Nežinau, kodėl taip greitai bėga laikas, griuvėsiuose švilpauja vėjas, kodėl vienatvė saugo, o žmonės puola į neviltį, kodėl jiems liepė iš eilės greta vienas kito sugulti duobėse Pivonijos miške…“
Meno parodos – tai kultūrinė patirtis, būtina kiekvieno žmogaus, o ypač jaunuolių, kultūriniam išsilavinimui bei supratimui apie mus supantį pasaulį. Ši netradicinė pamoka gimnazistams įsiminė geriau, nei bet kokia paskaita ar pastraipa istorijos vadovėlyje. Istorija gyva tol, kol ją prisimename. Dėkojame Kelmės krašto muziejui už galimybę apsilankyti parodoje.
Saulė Jankeliūnaitė
