Kelmės J. Graičiūno gimnazija vykdo Erasmus+ programos KA1 projektą EICB, skirtą mokytojų kvalifikacijos tobulinimui. Pagal šį projektą rugpjūčio 23-27 dienomis gimnazijos delegacija – direktorius Rimas Bielskis, anglų kalbos mokytoja Rasa Rimidytė-Liekienė ir projekto koordinatorė, anglų kalbos mokytoja Ineta Leščiauskienė – vyko į Suomiją, Tammerkoski vidurinę mokyklą Tamperėje. Tammerkoski mokykla – vizualinio meno ir dizaino krypties vidurinė mokykla, kurioje mokosi 840 mokinių nuo 14 iki 18 metų. Mokykloje dirba 55 mokytojai. Ši ugdymo įstaiga bendradarbiauja su Tamperės universitetu ir privačia Kalevan vidurine mokykla. Vizito metu buvo stebėtos pamokos, diskutuota įvairiais gimnazijai aktualiais klausimais su Tammerkoski mokyklos administracija.
Iki šių mokslo metų Suomijoje privalomas ugdymas truko devynerius metus, iki kol mokiniui sukanka šešiolika metų. Nuo šio rudens privalomas ugdymas, kuris yra visiškai nemokamas, truks iki kol mokiniui sukaks 18 metų. Nemokamos visiems mokiniams yra mokymo priemonės, maitinimas. Mokiniams suteikiami asmeniniai kompiuteriai. Baigę pagrindinę mokyklą, paaugliai patys sprendžia, ką veiks toliau – mokysis vidurinėje, profesinėje mokykloje, pradės dirbti ar nuspręs dar metus gilinti žinias pagrindinėje mokykloje.
Suomijoje mokiniai gali rinktis, kurią vidurinę mokyklą nori lankyti pagal tai, į kokius dalykus ar specialybes jos orientuotos. Mokiniai teikia prašymus, tačiau ar galės mokytis pasirinktoje mokykloje, priklauso nuo jų pažymių vidurkio. Jaunuoliai, ketinantys mokytis Tammerkoski vidurinėje mokykloje ne tik pagrindinių mokomųjų dalykų, bet ir vizualinių menų, privalo sukurti ir pristatyti tris meno kūrinius bei laikyti stojamąjį egzaminą.
Mokslo metai Suomijoje padalinti į penkis periodus, vienas periodas trunka šešias savaites, kiekvieno periodo metu mokiniai mokosi 6-7 dalykų ir turi vis kitokį pamokų tvarkaraštį. Per trejus metus vidurinėje mokykloje privaloma baigti 75 kursus, kuriuos sudaro privalomi ir pasirenkamieji mokomieji dalykai. Pavasarį mokiniai renkasi, ko mokysis naują pusmetį. Jei dėl tam tikrų priežasčių mokinys nori keisti pasirenkamąjį dalyką, jis būtinai turi konsultuotis su karjeros specialistu. Tammerkoski vidurinėje mokykloje galima rinktis iš daugiau nei 1000 siūlomų kursų. Kai kurie kursai skirti mokomosios medžiagos kartojimui prieš egzaminus. Jei mokinys mokosi intensyviau, tuos pačius kursus jis gali baigti per dvejus metus.
Savaitinis pamokų skaičius priklauso nuo pasirinktų dalykų ir kursų intensyvumo. Dažniausiai per dieną vyksta 3-4 pamokos, t.y., apie 18 pamokų per savaitę. Viena pamoka trunka 75 minutes. Mokytojų darbo diena taip pat trumpesnė: per dieną mokytojas veda tris ar keturias pamokas. Mokytojus dirbti atskirose mokyklose atrenka savivaldybė, ne pati mokykla. Mokytoju gali dirbti tik pedagoginį magistro laipsnį įgijęs specialistas. Suomijoje mokytojo profesija yra tikrai prestižinė – didžiausia konkurencija universitetuose vyksta tarp stojančiųjų į teisę, ekonomiką, mediciną ir pedagogiką.
Suomijoje mokiniai, norėdami gauti brandos atestatą, privalo išlaikyti mažiausiai keturis valstybinius brandos egzaminus: gimtosios kalbos, antros valstybinės kalbos, užsienio kalbos, matematikos, bendrų studijų (gamtos ir humanitarinių mokslų). Mokiniai gali laikyti ir daugiau pasirinktų egzaminų. Egzaminai organizuojami du kartus per metus – rudenį ir pavasarį. Rudenį sėkmingai išlaikęs tam tikro dalyko brandos egzaminą to dalyko daugiau mokinys nebesimoko. Jei egzamino neišlaiko, gali bandyti dar kartą, tačiau jei nepasiseka ir antrą kartą, tuomet mokinys privalo kartoti to dalyko kursą.
Vizito metu Kelmės gimnazijos pedagogai stebėjo anglų kalbos, chemijos, matematikos ir fizikos pamokas. Visų lankytų pamokų metu labiausiai stebino tiek mokytojų, tiek mokinių atsakingas požiūris į savo darbą, jie visiškai nekreipė dėmesio į svečius, stebinčius jų veiklas. Pamokų metu mokiniai atrodė ramūs, laisvi, nesuvaržyti. Labai įdomu buvo stebėti, kaip elgiasi mokiniai, kai jiems paskiriama užduotis. Net tie, kurie užsiėmė pašaline veikla, iškart ėmėsi darbo. Pamokos metu nėra skubėjimo, užduočių atliekama nedaug, nėra mokymo metodų gausos, tačiau įsigilinama į nagrinėjamą medžiagą. Vadovaujamasi principu – mažiau yra daugiau.
Diskusijų metu mokyklos direktorė Maarit Luhtala teigė, kad pagrindinis Suomijos švietimo tikslas – ugdymo turinio decentralizacija. Suomijos vyriausybė tik nurodo kryptį, o konkrečius sprendimus dėl ugdymo priima mokykla. Nėra ugdymo planų, yra tik ugdymo gairės, taip pat laisvas ugdymo metodų ir būdų pasirinkimas. Suomijoje mokytojai didžiuojasi savo profesija, dirba sistemingai ir kantriai, yra visiškai atsakingi už savo darbą ir jais pasitikima – mokytojai gali patys reguliuoti daugelį dalykų, kontrolės iš aukštesnių institucijų nėra.
Projekto veiklos buvo labai prasmingos, įdomu buvo susipažinti su Suomijos švietimo sistema, nes šios šalies ugdymo rezultatai – vieni aukščiausių ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.
Rasa Rimidytė-Liekienė,
vyresnioji anglų kalbos mokytoja
