Taip pamokoje-susitikime su mūsų gimnazijos mokiniais ir mokytojais teigė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras Algirdas Endriukaitis. Istorijos pamoka apie laisvę su A. Endriukaičiu ir kartu atvykusia Čečėnijos Respublikos Ičkerijos atstove Lietuvoje Aminat Saijeva gimnazijoje vyko birželio 7 d. Susitikime dalyvavo ir Kelmės rajono savivaldybės mero pavaduotojas, istorikas Egidijus Ūksas, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Stonienė, kuruojanti istorijos mokymą.
Prisistatydamas signataras E. Andriukaitis papasakojo apie save. Dar jaunystės metais, mokykloje, jis įsitraukė į pogrindinę veiklą: platino lankstinukus ragindamas piliečius nestoti į komunistines organizacijas, nepasiduoti okupantų grasinimams, tikindamas, kad Lietuva vėl bus laisva. Vėliau, studijuodamas teisę Vilniaus universitete, dalyvavo 1956 m. lapkričio 2 dieną organizuotose Vėlinių eitynėse. Tų metų spalį Vengrijoje prasidėjo protesto akcijos prieš sovietų valdžią. Šių įvykių įkvėpti per Vėlinių minėjimą Rasų kapinėse prie Jono Basanavičiaus, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir kitų žymių Lietuvos žmonių kapų buvo giedama tautiška giesmė, žmonės meldėsi. Už šią antisovietinę veiklą A. Endriukaitis buvo pašalintas iš universiteto, 1957 m. suimtas, nuteistas ir iki 1963 m. kalėjo Mordovijos lageriuose. Grįžus į Lietuvą jam nebuvo leista studijuoti istorijos, todėl mokėsi ekonomikos, baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. O praėjusiais metais A. Endriukaičiui buvo įteiktas Vilniaus universiteto Atminties diplomas, taip pagerbiant studentus, kurie buvo išbraukti iš studentų sąrašų už tai, kad mylėjo savo Tėvynę, priešinosi okupantams. Šį Atminties diplomą signataras atvežė parodyti gimnazistams ir mokytojams. A. Endriukaitis buvo 1990-1992 m. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Laikinosios komisijos KGB veiklai tirti narys, 1992-1996 m. Seimo narys. Nuo 1995 metų – tarptautinės parlamentarų grupės Čečėnijos problemoms narys, generalinis sekretorius.
Su gimnazijos mokiniais ir mokytojais Kovo 11-osios akto signataras kalbėjosi apie šiandieninę mūsų valstybę, sėkmes ir problemas, apie tai, kaip svarbu neprarasti kilnių idėjų, noro jas įgyvendinti, reikalauti atsakomybės iš valdžios atstovų, įsipareigojusių daryti valstybės piliečiams tik gera. A. Endriukaitis domėjosi, ko, mokinių nuomone, reikėtų išmokti mokykloje, ragino puoselėti gimtąją kalbą, mokytis savo šalies istorijos. Kiekvienam mokiniui, dalyvavusiam susitikime, signataras dovanojo knygų. Gimnazijos bendruomenei padovanotas žemėlapis ,,Gulagas. Lietuvos gyventojų tremties ir kalinimo vietos (1941-1953 m.)”.
„Mes išaugom laisvi kaip ereliai, kalnų kunigaikščiai,/ Ir nėra tokių slenksčių, nuo kur pasitrauktume baugščiai./ Greičiau uolos granito ims tirpti kaip lydomas švinas,/ Nei prarasim kovoj savo prigimtį kilnią bent vienas./ Greičiau žemė iš karščio ims skeldėt be žado,/ Negu mes po žeme atsigulsime garbę praradę./ Niekad niekam nelenkti galvos – duodam priesaiką šventą,/ Arba mirt, arba laisvėj gyventi mums lemta“, – tokias Čečėnijos Respublikos Ičkerijos himno eilutes perskaitė ponia A. Saijeva, trumpai papasakojusi savo šalies istoriją (nualinta nepriklausomybės karų šalis yra tarptautinės bendruomenės nepripažinta, laikoma Rusijos Federacijos dalimi) kalbėjusi apie visos tautos ištrėmimą į Kazachstaną, Sibirą, Kirgiziją, apie čečėnų laisvės ir nepriklausomybės siekį. Įdomu, kad A. Saijeva kalba ir rašo lietuviškai, nors paklausta, ar išmokti lietuvių kalbos buvo sunku, pripažino, kad mūsų kalba yra sunki. Ji dėkinga Lietuvai, kad Vilniuje vienas skveras pavadintas pirmojo Čečėnijos Respublikos Ičkerijos prezidento Džocharo Dudajevo vardu, skvere prezidento garbei pastatytas paminklinis akmuo su lietuvių poeto Sigito Gedos žodžiais: „O sūnau! Jeigu šimtmečio kito sulauksi/ Ir ant aukšto Kaukazo sustojęs/ Dairysies aplink:/ Neužmiršk, jog ir čia būta vyrų,/ pakėlusių tautą/ ir išėjusių Laisvės – šventų idealų apgint“. Pati A. Saijeva diplomatė, buvusi užsienio reikalų viceministrė, Dž. Dudajevo paskirta atstove Lietuvoje.
Netradicinė istorijos pamoka skatino susimąstyti, ką reiškia laisvė žmogui ir tautai, kokį kelią reikia nueiti siekiant nepriklausomybės, kaip ją saugoti, kaip gyventi, kad jos neprarastum. Šią pamoką mums primins signataro A. Endriukaičio įrašas gimnazijos Svečių knygoje: „Geriausi linkėjimai ugdant savigarbą ir išdidumą“ ir A. Saijevos padėka už šiltą priėmimą ir žodžiai: „Už jūsų ir mūsų laisvę“.
Živilė Klimienė,
direktoriaus pavaduotoja
