„Už švietėjišką, kultūrinę veiklą pristatant žydų bendruomenės istoriją Kelmės krašte, už pastangas įamžinti Holokausto aukų atminimą, už įsiklausymą, ką pasakoja išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas ir leidinio „Idėjos dirbant su projekto „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“ parengimą“ – tokią padėką pelnė LR Švietimo ir mokslo ministerijos bei Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus organizuoto nacionalinio mokinių konkurso „Jie gyveno greta mūsų“ laureatai Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos mokiniai ir jų mokytojai.
Anot konkurso organizatorių, šiuo konkursu buvo siekiama skatinti jaunimą ugdyti istorinę atmintį, pažinti Lietuvos žydų istoriją ir kultūrą, įsiklausyti į Holokausto liudininkų, žydų gelbėtojų ir išsigelbėjusių žmonių prisiminimus, susipažinti su archyviniais dokumentais ir kita medžiaga. Konkurse dalyvavo 26 vidurinių mokyklų ir gimnazijų mokiniai iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų: Akmenės, Jurbarko, Kauno, Klaipėdos, Kretingos, Kupiškio, Marijampolės, Rokiškio, Šalčininkų, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Trakų, Utenos, Vilniaus, Kelmės.
Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre vyko baigiamasis konkurso renginys – mokinių, mokyklų bendruomenių darbų aptarimas, konkurso nugalėtojų – Pasaulio Tautų Teisuolės Onos Šimaitės vardo premijos laureatų ir diplomantų apdovanojimai. Susirinkusius į šventę sveikino Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris, kalbėjo vertinimo komisijos pirmininkė, šio muziejaus direktoriaus pavaduotoja dr. Kamilė Rupeikaitė, Švietimo ir mokslo ministerijos vyriausiasis specialistas Rimantas Jokimaitis, Lietuvos žydų bendruomenės vykdantysis direktorius Simonas Gurevičius. Konkurso darbus aptarė Kazys Kęstutis Šimas, Pasaulio Tautų Teisuolės Onos Šimaitės sūnėnas ir jos veiklos tyrinėtojas, knygų apie O.Šimaitę autorius. Viena iš konkurso organizatorių muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Danutė Selčinskaja pasidžiaugė, kad „konkurse dalyvavo tiek daug mokyklų ir mokinių. Parašyti puikūs rašiniai ir esė.“ O laureate tapusi Kelmės J.Graičiūno gimnazija, pasak D.Selčinskajos, savo darbais ir įsitraukusių mokinių skaičiumi nustebino visus komisijos narius.
Laureatai – J.Graičiūno gimnazijos trečiokai ir mokytojai – renginio metu pristatė savo veiklą, leidinį „Idėjos dirbant su projekto „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“ medžiaga“. Buvo parodyti vaizdo reportažai, nuotraukos, skaitytos rašinių ištraukos.
Kelmės gimnazistai ir jų mokytojai Živilė Klimienė, Reda Sakalauskienė, Rima Servienė, Egidijus Ūksas, Valerija Puišienė, Aurelija Grincevičienė, Vilma Paulauskienė į gimnaziją parvežė gausių konkurso organizatorių dovanų: knygų „Lietuva 1940-1990”, Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto parengtą pirmąjį „Lietuva“ tomą, „100 iškiliausių Lietuvos žmonių“, „Lietuvos žydų tradicinio meno ir simbolių pasaulis“, „Holokausto ekspozicijos katalogas“, „Gyvybę ir duoną nešančios rankos“, „Ona Šimaitė – Pasaulio Tautų Teisuolė“, „Garsūs Lietuvos žydai“ ir kt.; Lietuvos vėliavą, žemėlapį „Lietuvos gamtos ir kultūros paveldas“, kompaktinių diskų „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“, MP4 grotuvų…
Ypač sujaudino ir nudžiugino J.Graičiūno gimnazijai padovanota XX a. pirmoje pusėje kelmiškio žydų liaudies menininko Aarono Chaito sukurtos kompozicijos „Karaliaus Saliamono sostas“ figūros kopija. Karaliaus Saliamono sostas – tai iš daugybės elementų – drožinių ir virš dviejų šimtų „lėlių“ – žmonių figūrėlių susidėjusi grandiozinė erdvinė kompozicija, savotiškas Saliamono sosto menės ar rūmų maketas, kurį Aaronas Chaitas sukūrė pagal biblinę Saliamono teismo istoriją. Menininko sūnus Jakovas teigė, kad tai buvo jo tėvo viso gyvenimo kūrinys, visą darbą – ir drožinius, ir „lėlių“ rūbus – jis padarė savo rankomis.
1941 metais šios unikalios ir analogų žydų meno istorijoje neturinčios kompozicijos likučius – apie 25 žmonių figūrėles ir dalį drožinių – iš nuniokoto Žydų etnografijos muziejaus išgelbėjo profesorius Paulius Galaunė, po karo jie buvo saugomi Kauno M.K.Čiurlionio dailės muziejuje, vėliau padovanoti Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui. Įdomu, kad ilgą laiką nebuvo žinoma, kad muziejuje esančios „lėlės“ ir drožiniai – unikalaus meno kūrinio detalės, nes buvo dingusi šio kūrinio metrika (aprašymas). Tik 2004 metais dr. Aistei Niunkaitei-Račiūnienei atlikus nuodugnų išlikusių „lėlių“ ir drožinių tyrimą ir per stebuklą atradus Jakovo Chaito prisiminimus, atsiskleidė šio kūrinio ir jį sukūrusio menininko istorija.
Vienos „Karaliaus Saliamono sosto“ figūrėlės kopija nuo šiol džiaugsis mūsų gimnazijos bendruomenė!
Apie mūsų gimnazijos veiklą, leidinį „Idėjos dirbant su projekto „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“ medžiaga“ (konkurso darbus) galite paskaityti gimnazijos tinklalapio skiltyje „Geroji patirtis“ – „Veiklos aprašymai“.
[nggallery id=5]