2017 m. programai Erasmus+ sukako 30 metų. Ši švietimo programa tokias vertybes kaip toleranciją, atvirumą, solidarumą ir daugelį kitų paverčia realybe. Įgyvendinant ją išugdyta nauja Europos piliečių karta, kuriai buvo atverta daugybė galimybių. O kalbant apie Lietuvą skaičių kalba, Erasmus+ programa pakeitė daugiau nei 160 tūkstančių Lietuvos piliečių gyvenimus, pasiūlydama jiems įvairias tobulėjimo kryptis, suteikdama daugybę progų įgyvendinti idėjas ir sumanymus.
2020 m. baigiasi numatytas programos finansavimas, ir Europos Komisija ragina valstybes nares dar labiau remti švietimą ir ieškoti galimybių tęsti pradėtą darbą. Todėl kovo 21-23 d. penkios nacionalinės agentūros Prancūzijos mieste Bordo surengė konferenciją apie strateginių partnerysčių poveikį ir sklaidą. Joje dalyvavo apie 90 dalyvių iš visos Europos Sąjungos, kad pateiktų Europos Komisijai pačią geriausią Erasmus+ programos patirtį, analizuotų jos poveikį vietiniame, nacionaliniame ir tarptautiniame kontekste bei aptartų tinkamiausius šios patirties sklaidos būdus.
Kaip Lietuvos mokyklinio sektoriaus partnerysčių atstovei, dalyvauti konferencijoje, pasisemti idėjų ir dalintis patirtimi, prisidėti prie švietimo ateities sprendimų teko ir man, Inetai Leščiauskienei.
Konferenciją pradėjo ir dalyvius sveikino Sebastien Thierry, Prancūzijos nacionalinės agentūros direktoriaus pavaduotojas – jo nuomone, Erasmus+ programa turi didelį potencialą ir turi būti tęsiama. Po to pranešimą apie mobilumo ir partnerysčių projektų poveikį atskiroms institucijoms padarė dr. Branko Ančič, Zagrebo socialinių tyrimų instituto atstovas. Nors pranešėjas pateikė gausybę sociologinių-statistinių tyrimų rezultatų, tačiau ir jam teko pripažinti, kad visas programos Erasmus+ poveikis yra sunkiai išmatuojamas, nes susijęs su programos dalyvių mąstymo pokyčiais, pasibaigus vienam ar kitam projektui. Kiti pranešėjai bei sėkmės projektų koordinatoriai pabrėžė naują projektų esminę slinktį nuo „į rezultatą orientuoto“ iki „į pokytį orientuotą“ požiūrį. Rezultatas pats savaime lemia užbaigtumą, tuo tarpu pokytis reiškia dinaminę ir tvarią plėtrą, nuolatinį vystymąsi. Šitas požiūris turbūt labiausiai paveikė ir mano, kaip mokyklinių partnerysčių koordinatorės ar/ir partnerės darbo kryptį – tarptautinio bendradarbiavimo veiklomis siekti mokinių, mokytojų ir mokyklos pokyčių.
Itin vertingos patirties ir praktinių idėjų atnešė darbas grupėse: dirbdami jose rinkome, analizavome, aptarėme, diskutavome apie savo mokyklų ir asmenines patirtis projektų poveikio ir sklaidos srityse. Neįmanoma nepastebėti vieno akivaizdaus poveikio atskirai institucijai – mūsų gimnazijos strateginio planavimo dokumentai jau kelerius metus nebeįsivaizduojami be sričių, apimančių europines, tarptautines veiklas. Tikėtina, kad ir visame Kelmės rajone nėra nė vienos ugdymo įstaigos, nevykdančios vienokios ar kitokios tarptautinės veiklos.
Kalbant apie sklaidą, būtina pastebėti, kad lyginant su Europos kolegų patirtimi, Kelmės J. Graičiūno gimnazija yra inovatoriška ir lyderiaujanti šioje srityje: naudojame tokius metodus kaip sinergiją su kitais projektais, užmezgame ryšius su Lietuvos europarlamentarais ir kitomis ES institucijomis, taip labai plačiai išnešdami žinią apie savo vykdomus projektus, efektyviai išnaudojame neformaliojo ugdymo centrų ir studijų – Leidybos, Muzikos, Garso įrašų – galimybes.
Apibendrinant šios konferencijos poveikį, man ir kitiems jos dalyviams-praktikams itin svarbu, kad mūsų darbas ir išvados nenuguls biurokratų stalčiuose: konferencijoje dalyvavusi Europos Komisijos atstovė Iwona Michalkewicz bei atskirų šalių nacionalinių agentūrų atstovai perduos visą informaciją balandžio mėnesį Sofijoje (Bulgarija) vyksiančio atsakingų ES asmenų susitikimo metu. Šiame susitikime bus sprendžiama, kokia turėtų būti Erasmus+ programos ateitis. Svarbu ir tai, kad yra grįžtamasis ryšys tarp šaknų ir viršūnių, kad mokėmės iš kolegų, o jie iš mūsų, kad pasitvirtinom, kad galim kelti idėjas ir jas sėkmingai įgyvendinti.
Ineta Leščiauskienė,
anglų kalbos mokytoja metodininkė
