Rudenį startavęs naujas Erasmus+ programos projektas „Moksliukai: mokymas ir mokymasis 2.0 pasaulyje“, įgyvendinamas Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos, šių metų paskutinę kovo savaitę vyko Auxonne, Prancūzijoje. Gimnazistai Kipras Leščiauskas, Ugnė Paulauskaitė, Gabrielė Rimkutė, Aušrinė Mickūnaitė, Benediktas Rimdeika, Mindaugas Strelkauskis bei mokytojos Ineta Leščiauskienė ir Rasa Gabšytė vyko į pirmąjį mobilumą, skirtą IKT panaudojimui gamtos mokslų pamokose ir komandinio darbo įgūdžių tobulinimui. Projekto koordinatorė mūsų gimnazijoje – mokytoja Snieguolė Zavadskienė.
Su partneriais iš Čekijos, Italijos bei Prancūzijos kelias dienas planavome ir filmavome įvairius gamtos mokslų eksperimentus. Buvome suskirstyti į grupes ir dirbome su skirtingų šalių atstovais. Vieni atliko skrodimą ir nagrinėjo triušio organizmą, kiti kūrė sintetines esencijos molekules, treti iš augalų lapų bandė išgauti eterinį aliejų, o dar kiti turėjo chromatografijos būdu palyginti, ar sintetinė esencijos molekulė yra tokia pat, kaip ir natūrali. Visus šiuos procesus turėjome filmuoti, o vakare patys montavome filmukus, kuriuos žiūrėdami kiti mokiniai mokysis įvairių dalykų. Išties, mokytis daug lengviau, kai mokomąją medžiagą sau susikuri pats arba ją sukuria tavo draugai. Manome, kad toks mokymosi būdas yra daug efektyvesnis, negu vien tik vadovėliai ar pabodusios skaidrių prezentacijos.
Taip pat turėjome nuostabią galimybę pabuvoti savo partnerių iš Prancūzijos pamokose. Kai kurios pamokos buvo labai panašios į vykstančias čia, Lietuvoje, tačiau dalis jų labai skyrėsi. Mokytojai Lycée Prieur de la Côte d’Or mokykloje pamokas veda į pagalbą pasitelkdami informacines technologijas. Beveik kiekvienoje pamokoje buvo rodomi filmukai, kuriuose kalbėjo mūsų bendraamžiai. Mokytojai apibendrindavo filmukų medžiagą, vėliau užduodavo klausimus savo mokiniams. Kad ir kaip keistai tai skambėtų, bet mokytis Prancūzijoje buvo tikrai smagu, o išmoktus dalykus atsiminsime dar ilgai.
Per projekto savaitę taip pat aplankėme keletą žymių objektų: viduramžių ligoninę Hotel Dieu ir Dižono garstyčių fabriką Beaune, Louis Pasteur namą Dole, populiarųjį restoraną La Maison Miliere, kuriame filmavosi Žeraras Depardje garsiajame kino filme „Sirano de Beržerakas“. Taip pat kelias valandas praleidome vaikščiodami po Dižono miesto centrą.
Taigi, kelionė buvo puiki. Su partneriais užmezgėme itin šiltus santykius, o išvažiuojant ne vienam akyse kaupėsi ašaros. Projekto metu įgytos žinios ir gebėjimai dalyviams labai pravers ateityje. Išmokome dirbti tarptautinėje komandoje, patobulinome IKT įgūdžius, pažinome Burgundijos šeimos gyvenimą ir tradicijas, o svarbiausia – susiradome draugų ne tik iš Prancūzijos, bet ir iš Čekijos ir Italijos.
Ugnė Paulauskaitė
