Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos mokiniai ir mokytojai dalyvauja net keliuose tarptautiniuose Erasmus+ programos projektuose. Vienas jų – ,,M.U.S.I.C.” Tai muzikinis projektas, kurio tikslas – vienyti mokinius per muzikinę veiklą ir įkvėpti juos keistis. Šio projekto pirmas mūsų gimnazijos delegacijos vizitas buvo į Turkiją, Antalijos miestą, pas partnerius, kurie koordinuoja šį projektą.
Vasario 24 d. gimnazistai Miglė Štabokaitė, Aušrinė Tarasevičiūtė, Grigas Andrulis, Kotryna Karyznaitė ir gimnazijos psichologė Jovita Gerbenienė bei projekto koordinatorė anglų kalbos mokytoja Gitana Rudzevičiūtė išvyko savaitės vizito į Antaliją, į Karatay Anadolu licėjų. Siūlome paskaityti mūsų Antalijos dienoraštį.
PENKTADIENIS, vasario 24-oji
Kelionė į Turkiją prasidėjo autobusui pajudėjus iš Jono Graičiūno gimnazijos kiemo: projekto komanda gausiai apsnigtais keliais išvyko į Rygos oro uostą. Iš Rygos skridome į Stambulą, o iš jo į kelionės tikslą – Antaliją. Nusileidus Antalijos oro uoste mūsų jau laukė į savo namus priimančios šeimos. Komandos narių keliai trumpam išsiskyrė. Šeimos mus vežėsi pavalgyti tradicinės turkiškos vakarienės, taip pat susipažinome su savo naujais laikinais šeimos nariais.
ŠEŠTADIENIS, vasario 25-oji
Ryte pavalgėme tradicinius pusryčius, važiavome į turkišką turgų. Pusvalandį vaikščiojome po didžiulę, triukšmingą, spalvotą turgavietę! Tada atėjo laikas ekskursijai į miesto rekreacinę vietą – parką, kuriame didelį įspūdį padarė kriokliai: karštomis vasaros dienomis prie jų poilsiauti renkasi miesto žmonės. Diena buvo saulėta, šilta, kaip ir atmosfera tarp projekto dalyvių iš Lenkijos, Italijos, Rumunijos, Lietuvos ir, žinoma, Turkijos. Sutemus ėjome apžiūrėti vakarinės Antalijos, neįtikėtinai didelio, du milijonus gyventojų turinčio miesto.
SEKMADIENIS, vasario 26-oji
Turkai suorganizavo istorinę, kultūrinę, pažintinę kelionę į tris senovės graikų-romėnų civilizacijų miestus, jų griuvėsius. Pirmieji buvo Perge miesto griuvėsiai: apžiūrėjome teatro, bažnyčios, vartų, pirčių liekanas. Toliau keliavome į Aspendos – antikinį amfiteatrą, kuris talpino 15 tūkstančių žmonių. Teatras veikia iki šiol. Italų komanda surengė trumpą pasirodymą šiame teatre. Po to vykome į paskutinį – Side – miestą. Tai nedidelis kurortinis miestelis, žymus Apolono šventyklos liekanomis, pilnas kavinių ir mažų suvenyrų parduotuvėlių. Po įdomios pažintinės ekskursijos turėjome laisvo laiko pasivaikščioti bei nusipirkti suvenyrų. Visos išvykos metu delegacijos turėjo atlikti užduotis: spręsti Einšteino mįslę bei atlikti foto safarį. Geriausiai sekėsi lenkams bei turkams.
PIRMADIENIS, vasario 27-oji
Pirma darbo diena Karatay Anadolu licėjuje, kuriame mokosi daugiau kaip tūkstantis mokinių, tarp jų – ir pabėgėlių iš Sirijos vaikai. Susirinkę didžiojoje salėje žiūrėjome filmą apie tradicines Turkijos, Anatolijos regiono, dainas. Vėliau ėjome į kultūros namus pristatyti savo namų darbų ir pažiūrėti, kaip juos atlikti sekėsi kitiems. Mes paruošėme pristatymą apie lietuviškos muzikos raidą – nuo ištakų iki populiariosios muzikos. Po pristatymų klausėmės koncerto, kurį surengė Antalijos muzikos mokyklos mokiniai ir mokytojai. Po koncerto visi projekto dalyviai keliavo į paplūdimį. Prie žydros Viduržemio jūros buvome iki pat vėlumos, grojome bei dainavome ir taip dar labiau susidraugavome.
ANTRADIENIS, vasario 28-oji
Ši diena buvo skirta repeticijoms: pradėjome ruoštis bendram visų šalių koncertui. Pirmiausia turėjome sugiedoti savo šalių himnus. Mums vadovavo Italų delegacijos mokytoja Mirella Sasso. Vėliau vykome į Antalijos miesto muziejų. Mūsų gidas, projekto dalyvis ir anglų kalbos mokytojas Rasit Araz apstulbino mus savo istorijos, archeologijos žiniomis ir įdomiais pasakojimais. Muziejus buvo pilnas įvairiausių fosilijų, statulų, sarkofagų, portretų, keramikos dirbinių – viskas liudija turtingą šio reginio istoriją. Apsidairę muziejuje vykome apžiūrėti senamiesčio, prieplaukos, pilnos pramoginių laivų ir jachtų.
TREČIADIENIS, kovo 1-oji
Delegacijos rinkosi į Karatay Anadolu licėjų mokytis turkiškų dainų. Mums padėjo licėjaus mokiniai ir jų muzikos mokytojai. Dailės klasėje piešėme plakatus koncertui, skirtam Sirijos pabėgėlių vaikams, kenčiantiems nuo karo. Mūsų, lietuvių, komandos plakatas buvo pripažintas vienu geriausių. Mūsų komanda dirbdama dainavo gerai žinomas dainas, taip pralinksmindama visus. Vakarą praleidome lauko kavinėje žaisdami stalo žaidimus. Lietuvių komanda kavinėje vėl surengė trumpą koncertą!
KETVIRTADIENIS, kovo 2-oji
Nuo pat ankstyvo ryto vyko repeticijos Gala koncertui, skirtam paremti Sirijos pabėgėlius. Visų šalių delegacijos jam rimtai ruošėsi. Mūsų komandos užduotis buvo sugiedoti Lietuvos himną, padainuoti dvi lietuviškas dainas (liaudišką ir šiuolaikinę) ir turkišką dainą kartu su Karatay Anadolu licėjaus mokiniais. Finalinio koncerto pabaigoje buvo sakomos padėkos kalbos ir visiems projekto dalyviams teikiami sertifikatai ir atminimo suvenyrai. Visi jautėmės labai pakylėtai. O ketvirtadienio vakarą jau darėsi liūdna, kad greitai reikės skirtis su naujais draugais, mus priėmusiomis šeimomis ir grįžti namo…
PENKTADIENIS, kovo 3-oji
Antalijos oro uostas. Atsisveikiname su šeimomis, draugais ir kitomis delegacijomis. Spaudžia širdį, rieda ašaros – išskrendame. Kelionė namo iš Antalijos į Stambulą, iš Stambulo į Vilnių truko visą dieną. Vėlai vakare pilni įspūdžių patekome į mūsų išsiilgusių tėvų glėbius.
Mums visiems šis vizitas buvo pirmasis dalyvavimas Erasmus+ projekto tarptautinių mainų programoje. Mes supratome, kokia neįkainojama vertybė yra pamatyti, susipažinti, susidraugauti su įvairių tautų ir kultūrų žmonėmis, pasitikrinti savo komunikacinius gebėjimus ir įvertinti muzikos galią, kuri suartina ir suvienija mokinius bei mokytojus.
Miglė Štabokaitė
