Sausio 12-ąją Kelmės Jono Graičiūno gimnazijoje vyko konferencija „BREXIT iššūkiai Lietuvos ekonomikai ir politikai“, kurią organizavo mokytojai Rima Servienė, Reda Sakalauskienė, Egidijus Ūksas ir Nerijus Šarauskas. Konferencijoje dalyvavo ne tik mūsų gimnazijos mokiniai ir mokytojai, bet ir atstovai iš Suaugusiųjų mokymo centro bei Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos.
„Brexit“ – tai Jungtinės Karalystės piliečių referendumas, kurio tikslas buvo nuspręsti, ar Jungtinė Karalystė lieka kartu su žemynine Europa, ar pasitraukia iš Europos Sąjungos.
Konferencijos pradžioje vedėjų gimnazistų Tito Servuto ir Viktorijos Brazaitės pakviestas sveikinimo žodį tarė Kelmės rajono meras Vaclovas Andrulis, kalbėjo Kelmės turizmo infomacijos centro atstovė Jolanta Bačiūnienė bei gimnazijos direktorius Rimas Bielskis.
Pirmąjį pranešimą „Brexit“, „Frexit“, „Nexit…“ skaitė gimnazijos ekonomikos ir verslumo mokytojas Nerijus Šarauskas. Jis pristatė „BREXIT“, nurodė pagrindines priežastis, kodėl Jungtinė Karalystė nori pasitraukti iš Europos Sąjungos: šalis nebuvo patenkinta, jog daug lėšų reikėjo skirti ES fondui, žmonės balsavo tikėdamiesi susigrąžinti savo gyvenimo kontrolę ir pan. Taip pat mokytojas nepamiršo paminėti, kad Olandija ir Prancūzija irgi galvoja apie panašų referendumą.
Antrąjį pranešimą „BREXIT: kas laukia norinčių studijuoti ir dirbti Jungtinėje Karalystėje“ skaitė IVb klasės mokinė Viktorija Brazaitė. Savo pranešime ji atkreipė dėmesį į tai, kad Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES, galimai kiltų problemų dėl kelionių į šią šalį, visi procesai užtruktų ilgiau (vizos, medicininės patikros ir kt.). Taip pat gali mažėti studentų įsidarbinimo galimybės, darbuotojų atlyginimai.
Dar vieną pranešimą „BREXIT ir naujos galimybės Europai“ pristatė gimnazijos istorijos vyresnysis mokytojas Egidijus Ūksas. Jis pasakojo apie euroskeptikų požiūrį, europietiškas vertybes, verslą, politiką ir socialinę rūpybą. Pranešimo pabaigoje E. Ūksas pabrėžė, kad turime pasimokyti iš šios Jungtinės Karalystės patirties, tačiau didesnį dėmesį skirti Lietuvai.
Prieš pertrauką savo pranešimą „BREXIT: kokio poveikio tikėtis Lietuvos ekonomikai?“ pristatė Šiaulių universiteto Ekonomikos katedros docentės dr. Janina Šeputienė ir dr. Solveiga Skunčikienė. Ekonomistės jau pradžioje atsakė į pagrindinį pranešimo klausimą – niekas nežino, kaip Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos paveiks Lietuvos ekonomiką. Vis dėlto ekonomisčių apskaičiavimais, poveikis Lietuvai neturėtų būti didelis, mat Jungtinė Karalystė nėra pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė (užima septintą vietą), o investicijos į Lietuvos fondą sudaro 3 proc. Be to, dar niekas nežino tikslių Jungtinės Karalystės pasitraukimo sąlygų. Tačiau, anot Janinos Šeputienės, šiokį tokį emigracijos poveikį pajusime.
Po pertraukos visi sugrįžo į salę, kur vyko diskusija-paskaita. Ją vedė laikraščio „Bičiulis“ žurnalistas Alvydas Geštautas. Žurnalistas aptarė dabartinę Kelmės rajono demografinę situaciją, įsidarbinimo perspektyvas ir kt.
Išklausę konferencijos pranešimų, supratome, jog po BREXIT Jungtinės Karalystės ir kitų Europos šalių ateitį gana sunku nuspėti, reikia daugiau laiko, kad vienos ar kitos prognozės pildytųsi.
Aušrinė Dichavičiūtė, Gintarė Kančiauskytė, Domantė Slavinskaitė
