Lapkričio 25-oji diena Kelmėje ir J.Graičiūno gimnazijoje buvo ypatinga – skirta evangelikų reformatų kunigo, profesoriaus, filosofijos mokslų daktaro Konstantino Kurnatausko atminimo įamžinimui. Mūsų gimnazijos bendruomenės iniciatyva ir pastangomis pagerbiant šį iškilų Lietuvos religijos, kultūros, visuomenės ir mokslo veikėją buvo prisidėta prie Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo renginių ciklo.
Kun. prof. dr. K.Kurnatausko atminimo pagerbimo diena prasidėjo Kelmės evangelikų liuteronų bažnyčioje, kurios kunigas K.Kurnatauskas buvo beveik 40 metų. Į pamaldas, kurias laikė kunigas Rimas Mikalauskas, Biržų evangelikų reformatų parapijos klebonas, Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorijos viceprezidentas, ir evangelikų liuteronų kunigas Romas Pukys, susirinko gausus būrys kelmiškių.
Pasibaigus pamaldoms, visi skubėjo prie J.Graičiūno gimnazijos. Čia, skambant Kelmės kultūros centro pučiamųjų orkestro, vadovaujamo gimnazijos muzikos mokytojo Svajūno Klimo, atliekamiems maršams, Kelmės seniūnas Romas Atkočaitis atidengė Atminimo lentą, kurioje puikuojasi užrašas: „Kelmės miestas dėkingas kunigui, profesoriui, daktarui KONSTANTINUI KURNATAUSKUI (1878 – 1966), vienam iš Kelmės švietimo draugijos, 1921 m. įsteigusios Kelmės progimnaziją, vėliau išaugusią į gimnaziją, įkūrėjų, pirmajam progimnazijos direktoriui“. Atminimo lentoje iškalti ir K.Kurnatausko pasakyti žodžiai: „Visas mano turtas yra širdyje.“ K.Kurnatauskas tai pasakė jį palydėti atėjusiems kelmiškiams, kai karo audrų blaškomas visam laikui išvyko iš Kelmės tik mažu lagaminėliu su knygomis nešinas…
Atminimo lentą atidengus, renginiai tęsėsi gimnazijoje. Čia veikė paroda, skirta K.Kurnatausko gyvenimo ir veiklos apžvalgai. Jos rengėja gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Živilė Klimienė dėkojo Biržų krašto muziejui „Sėla“, jo darbuotojams už nuoširdų bendradarbiavimą: iš šio muziejaus buvo gauta gausios ir įdomios medžiagos apie K.Kurnatauską. Parodos eksponatai liudija neeilinę K.Kurnatausko erudiciją ir plačią bei prasmingą veiklą: jo pastangomis suburta Švietimo draugija Kelmėje, jis pirmasis progimnazijos direktorius, vienas iš Vytauto Didžiojo universiteto Evangelikų teologijos fakulteto įkūrėjų, Vytauto Didžiojo ir Lietuvos universiteto profesorius, Senatų narys, žurnalo „Mūsų žodis“ redaktorius, Lietuvos išeivijos evangelikų reformatų bažnyčios generalinis superintendentas… Įspūdinga K.Kurnatausko bibliografija: tai anglų, lenkų, vokiečių, hebrajų ir kt. kalbomis parašytos knygos.
Aktų salėje susirinkusius gimnazijos ir miesto bendruomenės narius, svečius sveikino gimnazijos direktorius Rimas Bielskis, kalbėjo Kelmės rajono savivaldybės mero pavaduotojas, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo Kelmės rajone komisijos pirmininkas Izidorius Šimkus ir pamaldas evangelikų liuteronų bažnyčioje laikęs kunigas R.Mikalauskas, padovanojęs gimnazijos bendruomenei ypatingą dovaną – Heidelbergo katekizmą. Susimąstyti kvietė gimnazistų Jorūnės Antanaitytės, Deimantės Andriulytės, Armando Druktenio ir Grigo Andrulio atlikta giesmė.
Pirmąjį pranešimą apie K.Kurnatausko veiklą Kelmėje, apie jo bendravimą su kitais žymiais Kelmės žmonėmis – Kelmės dvaro savininkais Gruževskiais, katalikų, žydų dvasininkais, apie K.Kurnatausko įsitraukimą į tik ką nepriklausomybę paskelbusios mūsų valstybės kūrimo reikalus svarbiausioje tautos ateičiai – švietimo srityje – ir jo pastangas įkurti Švietimo draugiją, progimnaziją skaitė J.Graičiūno gimnazijos istorijos mokytojas, Kelmės savivaldybės tarybos narys Egidijus Ūksas. Baigdamas jis iškėlė svarbią mintį, kad nors Kelmę žiauriai nusiaubęs Antrasis pasaulinis karas, nacių ir sovietų okupacijos sunaikino beveik viską, ką kelmiškiai kūrė šimtus metų, bet „prieš 95 metus sunkiai mums įsivaizduojamomis sąlygomis įkurta progimnazija yra nuostabus pavyzdys, kaip skirtingų tautybių, tikėjimų ir įsitikinimų žmonės, vedini kilnaus tikslo dėl geresnės savo vaikų ir valstybės, kurioje jie gyvens, ateities, gali sukurti istorijos audras atlaikiusį stebuklą.”
Apie K.Kurnatausko šeimą, jo studijų metus, jo pasaulėžiūrą formavusius garsiausius to meto mokslininkus ir švietėjus, apie K.Kurnatauską – kunigą, profesorių, mokslininką, valstybės veikėją pranešimą parengė docentas, humanitarinių mokslų daktaras, Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Teologijos katedros vedėjas, Evangeliškosios teologijos centro direktorius, Vokietijos Federacinės Respublikos Garbės konsulas Arūnas Baublys.
Po plojimais palydėto pranešimo nuskambėjo dar viena gimnazistų atliekama giesmė, o renginį vedusi Ž.Klimienė kreipėsi į susirinkusius sakydama: ,,Manau, kad dabar tikrai esame truputį kitokie, nei šį rytą: daugiau sužinoję, daugiau supratę, tikiuosi – labiau savo Kelmės patriotai. Juk ji jau XX a. pradžioj buvo šviesi, nes čia gyveno šviesūs žmonės. O šios dienos Kelmė priklauso jau nuo mūsų – kokie mes esame, kaip suprantame pasaulį, kokių idėjų vedami veikiame. Tikiu, kad kunigo Konstantino Kurnatausko pavyzdys įkvepiantis: jis moko suprasti žmogų, jį mylėti, mokytis kalbų, studijuoti, svajoti ir tas svajones įgyvendinti.“
Ž.Klimienė dėkojo visiems, padėjusiems įgyvendinti J.Graičiūno gimnazijos bendruomenės idėją pagerbti daug Kelmei ir Lietuvai nusipelniusį žmogų – kun. prof. dr. Konstantiną Kurnatauską: Kelmės savivaldybei bei jos Švietimo, kultūros ir sporto skyriui, jo vedėjui Stasiui Jokubauskui ir J.Graičiūno gimnazijos kuratorei Daivai Stonienei, Vokietijos Federacinės Respublikos garbės konsului, doc. dr. A.Baubliui, Biržų krašto muziejui „Sėla“, kunigams R.Mikalauskui ir R.Pukiui, Kelmės evangelikų liuteronų parapijos bendruomenei ir jos vadovui Donatui Zavadskiui, laikraščiui „Bičiulis“, Kelmės kultūros centrui ir visiems, kurie atėjo į gimnaziją pagerbti K.Kurnatausko atminimo, kuriems svarbu žinoti, gerbti krašto istoriją, kuriems rūpi jo ateitis.
Živilė Klimienė
