Gruodžio 11 d. Šiauliuose, Didždvario gimnazijoje, vyko Šiaulių apskrities mokinių konferencija „Lietuvos istorijos vingiai: 1918-2014 m.“. Konferencijoje dalyvavo mokytojai bei mokiniai iš Šiaulių ,,Romuvos“, Didždvario, Simono Daukanto, Radviliškio Vaižganto gimnazijų, Šiaulių rajono Kužių vidurinės mokyklos, iš Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos dalyvavo istorijos mokytojos Rima Servienė, Reda Sakalauskienė ir mokinės Simona Glazauskaitė, Deimantė Kazlauskaitė.
Šventė neatsitiktinai prasidėjo istorinėje Didždvario gimnazijos plenarinėje salėje. Šioje salėje 1919 m. rugsėjo 30-ąją mokiniai ir mokytojai, gindami savo teisę į mokslą, susirėmė su bermontininkais. Menant šį įvykį buvo rodoma istorinė inscenizacija.
Konferencijos dalyvius pasveikino Šiaulių universiteto istorijos fakulteto docentas S.Strelcovas, Didždvario gimnazijos Socialinių mokslų mokytojų ugdymo skyriaus vedėja A.Saldauskienė, istorijos mokytojos V.Kizevičiūtė ir G.Kubiliūtė.
Renginio metu mokiniai pristatė savo atliktus darbus pasirinkta tema, skaitė pranešimus. Mūsų gimnazijos mokinės parengė pranešimus ,,Dainuojanti revoliucija“ Kelmės krašte“ (S.Glazauskaitė) bei ,,Žydų tautos tragedija nacių okupacijos metais Kelmės krašte“ (D.Kazlauskaitė). Iš viso dalyvaujančių pranešėjų buvo apie trisdešimt ir tik trys iš jų gavo paskatinamuosius prizus. Džiugu, jog mūsų gimnazistė S.Glazauskaitė – viena iš trijų, pelniusių šį prizą. Abi Kelmės gimnazistės į namus grįžo su padėkomis.
Pasak Simonos ir Deimantės, jos džiaugiasi dalyvavusios ir dėkoja savo mokytojoms, kurios padėjo ruoštis. Simona teigia, kad be mokytojų pagalbos nebūtų pavykę laimėti, be to, ji dėkoja mokytojui Ipolitui Vidugiriui už jo atsiminimus apie Sąjūdžio veiklą Kelmės krašte, Kelmės muziejui už nuotraukas, Kelmės Žemaitės viešajai bibliotekai, mokytojui Egidijui Ūksui ir ,,Bičiulio“ redakcijai už suteiktą informaciją.
Konferencijos tikslas – plačiau susipažinti su XX-XXI amžiaus Lietuvos istorijos valstybingumo raidos etapais, įvertinti to meto įvykių ir žmonių veiklos poveikį Lietuvos gyventojų mentalitetui -pavyko. Mokiniai, atlikę istorinius tyrimus, išnagrinėję šaltinius, geriau suprato ne tik esminių, konkrečių įvykių svarbą, bet ir savo gimtųjų kraštų istorinių įvykių reikšmę Lietuvos istorijos tėkmėje, nes vienas iš pagrindinių pranešimo reikalavimų buvo pagal pasirinktą temą remtis savo šeimos, dalyvavusių žmonių istorija, patirtimi, liudijimais gimtajame krašte.
Simona Glazauskaitė
