Mūsų gimnazija laimėjo Comenius projektų konkursą 2013 – 2015 metams, ir vasario 20-26 d. gimnazijos delegacija vyko į pirmąjį projekto susitikimą Sirakūzuose, Sicilijoje, kur taip pat susirinko Vokietijos, Turkijos, Lenkijos, Ispanijos ir šeimininkės Italijos delegacijos. Vizito metu buvo siekta sugriauti stereotipus apie maistą ir įrodyti tai, kad tiesa kartais nėra tokia, kokią mes dažniausiai girdime apie vienos ar kitos šalies žmonių mitybos papročius.Ankstų vasario 20-osios rytą iš gimnazijos kiemo į Rygos oro uostą išvyko direktorius Rimas Bielskis, anglų kalbos mokytoja, projekto koordinatorė Ineta Leščiauskienė, anglų kalbos mokytoja Živilė Sodaitienė, geografijos mokytojas Eugenijus Jafimovas ir trys mokinės: antrokė Aušrinė Dapnytė ir trečiokės Agnė Gedminaitė, Aistė Andrijauskaitė. Skridome per Romą į Kataniją – ten lietuvių delegaciją pasitiko šeimos, kuriose šešias dienas gyveno mokiniai.
Pailsėjusios po tolimų kelionių, kitą rytą visų šalių delegacijos rinkosi į VII Instituto Comprensivo ,,G.A.Costanzo” mokyklą – čia visi buvo sutikti su šokiais ir dainomis. Projekto dalyviai vokiečių kalba sugiedojo Europos Sąjungos himną, iškėlė savo mokyklų vėliavas, pasivaikščiojo po mokyklą. Vėliau visi ėjo į mokyklos aktų salę, kur pristatė namų darbus apie savos šalies nacionalinius valgius bei apie juos kuriamus stereotipus. Mūsiškės mokinės pristatė cepelinų, kastinio ir šaltibarščių paruošimą ir teoriją čia pat pavertė praktika – ant duoniukų užtepusios kastinio vaišino visus susirinkusius aktų salėje.
Kitą rytą susitikę Tempo di Appolo (aikštė prie senų šventyklos griuvėsių), visi projekto dalyviai išėjo į gido vedamą ekskursiją po Ortigiją – Sirakūzų senamiestį. Apžiūrėję lankytinas vietas – Katedrą, Dianos fontaną, Aretūzos šaltinį su ten augančiomis papirusų nendrėmis, šv.Liucijos bažnyčią su Caravagio paveikslu „Šv.Liucijos mirtis“ – mokiniai ir mokytojai pasuko į senamiesčio restoraną, kuriame visi į valias galėjo vaišintis itališkomis picomis. Papietavę traukinuku nuvažiavome į savivaldybę susitikti su Sirakūzų meru ir kitais miesto tarybos nariais – ten laukė įspūdingas priėmimas.
Sekmadienį mokiniai praleido su juos priėmusiomis šeimomis. Tuomet kiekviena šeima vykdė tokią programą, kurią buvo suplanavę individualiai. Mokytojai vyko į Etnos papėdėje esančią Kataniją, miestą pastatytą iš tamsaus lavos akmens.
Kita diena, naujos darbo savaitės pradžia, pirmadienis, buvo skirta vykti į Portopalą-CapeSouth – vadinamąjį piečiausią Europos tašką. Išvykę anksti rytą, važiavę dvi valandas autobusu, projekto dalyviai pasiekė kelionės tikslą – piečiausiame Europos taške apsižvalgę, padarę nuotraukų visi susėdo atgal į autobusą ir išvyko į Mazarmemį, kadaise buvusį tuno žvejų kaimelį, kuriame tarsi dvelkia žūklės dvasia – ypač pasižiūrėjus į mažus namelius siaurose gatvelėse. Miestelyje mus lydėjo gidai, kad labiau suprastume vietovės istoriją ir dabartinę situaciją. Po to vykome į „Auroros“ pomidorų šiltnamius, stebėjome pomidorų rūšiavimą ir ruošimą prekybai. Šiltnamiuose auginami „Pachino“ – garsieji vyšniniai pomidorai – nuostabaus skonio, ši įmonė taip pat pomidorus ir džiovina – turi tam specialią techniką, kuri veikia tik atėjus vasaros sezonui. Paragavę pomidorų vykome į Notą, baroko miestą, kuris garsus savo bažnyčiomis, jų ten yra net 40! Lydimi gido galėjome apžiūrėti puikius karalių ir princų rūmus. Notas – nuostabaus grožio miestas, laikui bėgant niokotas žemės drebėjimų, bet atstatinėjamas ir tapęs vis gražesnis.
Paskutinę projektinės veiklos dieną mokiniai ir mokytojai dalyvavo maisto laboratorijoje ir vaišinosi italų mokinukų vaišėmis. Visuose trijuose mokyklos aukštuose kiekviena klasė paruošė vis kitokį sicilietišką valgį: apsilankėme ir buvome vaišinami picų klasėje, citrinų, apelsinų, migdolų ir pistacijų, alyvuogių aliejaus, duonos ir kitose klasėse. Taip norėjosi paragauti visko, bet ne mūsų jėgoms aprėpti sicilietiškų valgių įvairovę! Pasisotinę visi kartu stebėjome italų mokinių suvaidintą graikų pjesę italų kalba „Le Orestiadi“. Po to išvykome apžiūrėti archeologinių vietų: graikų ir romėnų amfiteatrų, taip pat teko pamatyti įdomų kalėjimą – akmens kasyklą „Dionisijaus ausis“. Pasakota, kad jis buvo po didžiuliu stogu, sugriuvusiu po žemės drebėjimo. Tironas Dionisijus, bijodamas sukilimo, įsakė padaryti specialią olą, kurios ypatinga akustika per angą viršuje leido jam klausytis kalinių šnekų.
Projekto delegacijų atsisveikinimo vakaras vyko Sirakūzų klube „Deja Vu“, ten visi linksminomės, daug šokome, o atėjus dovanų apsikeitimo metui ir atsisveikinimo žodžių tarimui – graudinomės…
Comenius projekto vizitas į Siciliją buvo nuostabi patirtis ir mokytojams, ir mokiniams. Jis suteikė galimybę pamatyti naują šalį, susirasti naujų draugų, įgyti bendravimo patirties. Namų darbai, pastangos ir nerimas kelionėje atsipirko šimteriopai. Tokia šalis kaip Italija ir jai priklausanti egzotiškoji Sicilijos sala primins daug nuostabių dalykų, pradedant nepaprastai šiltais santykiais su pirmąkart matytais žmonėmis, sulaužytais stereotipais, baigiant savomis akimis matytomis nusvirusiomis apelsinų, mandarinų, citrinų šakomis, palmėmis, kaktusais, žydinčiais abrikosų medžiais…
Agnė Gedminaitė
