Jau vėlus vakaras, visi stovime lauke ir nekantriai laukiame autobuso. Nors ir šalta, to šalčio visai nejaučiame, nes žinome, kad jau po penkiolikos valandų kelionės būsime saulėtoje ir šiltoje Ispanijoje. Būtent joje ir įvyks ketvirtasis Comenius projekto „Health – getting fit for Europe” susitikimas. Šįkart mūsų delegaciją sudarė 8 žmonės: penki Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos mokiniai Morta Marcinkutė, Urtė Simonavičiūtė, Monika Pupiūtė, Karolis Šimkevičius, Laurynas Sventickas, mokyklos direktorius Rimas Bielskis, direktoriaus pavaduotoja Lijana Vaičiulytė ir anglų kalbos mokytoja Ineta Leščiauskienė. Per šią kelionę puikiai įsitikinome, kad viena savaitė yra labai trumpas laiko tarpas…
Susitikimas Ispanijoje, Cambre miesto mokykloje, prasidėjo nuo visų dalyvaujančių delegacijų – Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Lenkijos, Vokietijos, Lietuvos – prisistatymų ir namų darbų, kurių tema buvo susijusi su sveiku maistu bei ekologiška kosmetika, demonstravimu. Vieni dalyviai parengė pateiktis, kiti rodė filmukus. Mes taip pat sukūrėme filmuką apie lietuviškų vaistažolių ir pirties naudą ir dar padainavome lietuvių liaudies dainą, kuri visiems paliko didelį įspūdį, dalyviai vis niūniavo ir bandė taisyklingai ištarti jos žodžius. Po visų prisistatymų dalyvių laukė internacionalinės vaišės. Prisišveitėme vokiškų dešrelių, ispaniškos tortilijos ir empanados (tuno pyrago), prancūziškų blynelių ir paštetų, lenkiškų saldainių, sicilietiško migdolų deserto, o kitiems pasiūlėme lietuviškos ruginės duonos ir kalėdaičių. Palepinę savo skrandžius tarptautiniais užkandžiais vykome į miestelio savivaldybę, kurioje mus pasveikino miesto meras bei apdovanojo suvenyrais.
Kitą dieną galėjome paragauti ir jūros dumblių. Nors skamba neskaniai, mes, lietuviai, pirmieji išdrįsome pajusti jų skonį. Tiesą sakant, prie to skonio mums reiktų dar ilgai pratintis… Įdomaus užsiėmimo metu ne tik daug sužinojome apie įvairiausias maistingąsias jūržoles, bet ir patys stojome prie viryklės ir gaminome.
Tądien dar vykome į išvyką – Nedos duonos keliu. Šis kraštas garsėja savo ypatingo skonio duona, kuri buvo tiekiama dar Didžiajai Ispanų Armadai, vėliau patyrusiai pralaimėjimą prieš anglų laivyną. O po žygio nuostabiais paupio slėniais su kriokliais, vandens malūnais, soduose svyrančiais apelsinais ir citrinomis, svaiginančiais magnolijų žiedais ragavome geriausių šio krašto kepėjų gaminių – nuo be galo saldžių bandelių iki tradicinio pyrago su tunu. Po sočių pietų susipažinome su keletu Atlanto vandenyno pakrantėje jaukiai įsikūrusių miestelių Pontedeum ir Betanza, kurių istorija prasideda viduramžiais.
Žinoma, smagiausias buvo savaitgalis. Šeštadienį visi, mokytojai ir mokiniai, važiavome į visame pasaulyje žinomą piligrimų centrą Santjago de Kompostela. Tai trečias pasaulyje miestas po Jeruzalės ir Romos, kuriame palaidoti šventojo palaikai. Santjagas (lietuviškai šv. Jokūbas) – vienas iš dvylikos apaštalų. Labiausiai visus sužavėjo stulbinanti Santjago de Kompostelos katedra. Katedroje yra tokia vieta, kurioje vos septynių metrų plotyje susimaišė trijų epochų stiliai – romanika, gotika bei barokas. Užlipome net ant šios katedros stogų, nuo kurių atsivėrė nuostabi viso miesto panorama. Visi ispanai labai didžiuojasi piligrimų keliu, kuris baigiasi būtent Satjago de Kompostelos katedroje. Mums pasisekė ir galėjome stebėti labai įspūdingą ritualą –Botafumeiro – didžiausios pasaulyje smilkyklės (80 kg svorio ir 1,60 m aukščio) įsiūbavimą. Pakrauta 40 kg anglies su smilkalais, įsiūbuota aštuonių purpuru pasipuošusių vyrų – tiraboleiros, ši smilkyklė pasiekia 80 km per valandą greitį, paskleisdama visoje katedroje smilkalų kvapą.
Sekmadienis – laisva diena, tad ją leidome atskirai nuo mokytojų. Vaikštinėjome po visai arti esantį miestą La Korunją. Keista buvo gulėti paplūdimyje šalia vandenyno, mėgautis saule, bet tuo pačiu žinoti, jog Lietuvoje dar galėtum rasti sniego. Vakare galėjome rinktis – eiti į futbolo varžybas ar pasivaikščioti po vakarojantį miestą. Mes, penki lietuviai, ėjome stebėti futbolo varžybų. Elgėmės kaip tikri ispanai: ir rėkėme, ir džiaugėmės, ir dainavome skanduotes. Elgtis taip įkvėpė šalia sėdintis vyriškis, vis aiškinantis mums ispaniškai, kaip futbolininkams išties reiktų žaisti…
Per likusias dvi dienas rytais kartu su ispanais dalyvavome pamokose. Buvo įdomu pamatyti tikras ispaniškas pamokas, nors per jas visas dėmesys „kliuvo“ mums, projekto dalyviams. Taip pat apsilankėme mažoje dūdmaišių gamyklėlėje, kuri priklauso vienai šeimai. Gaminti dūdmaišius – sena ir labai svarbi tos šeimos tradicija. Galime pasigirti ir tuo, kad lankėmės ir valgėme visame pasaulyje žinomoje kulinarų mokykloje, esančioje La Korunjos mieste.
Paskutinė diena buvo itin užimta: iš ryto dalyvavome užsiėmime apie medų – ne tik daug naujo sužinojome apie, regis, tokį žinomą produktą, bet ir ragavome įvairių medaus rūšių bei gaminome žvakes. Po pietų pėsčiomis keliavome prie Torre de Hercules – Heraklio bokšto, senovės romėnų statyto ir vis dar veikiančio švyturio. Šiuo metu šis švyturys yra paskelbtas nacionaliniu Ispanijos paminklu ir įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldą. Vakarop mokykloje laukė atsisveikinimo šventė su pažymėjimų įteikimais, dovanų apsikeitimais ir įspūdingu Galisijos folkloro grupės pasirodymu, po kurio prasidėjo dar smagesnė diskoteka.
Kitą dieną oro uoste atsisveikinę su puikiai mus priėmusiomis šeimomis, išvykome atgal į savo šaltą, bet mylimą Lietuvą. Visi labai džiaugėmės, kad taip nuostabiai praleidome tą savaitę. Išties išvykti iš Ispanijos buvo labai liūdna. Bet mūsų liūdesį bent šiek tiek praskaidrino tai, jog kartu su mumis viename lėktuve iš Frankfurto skrido Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
[nggallery id=20]
Morta Marcinkutė